Voveraičių sriuba

  Nieko nėra smagiau nei grybavimas su dukryte, jei tai galima pavadint grybavimu, o gal tai daugiau pažinimo pamokos. Mamytę: kas čia?  O čia? radau žemuogę valio. O kur nubėgo šuniukas? Žodžiu taip bevaikštant po mišką ir atsakinėjant vis į naujai iškylančius klausimus, sakyčiau visai nemažai prisirinkom voverūškų.

  Taigi virėm sriubą

Reikės:

• apie 0,5l voveraičių;
• 3 morkų;
• 2 l daržovių sultinio arba vandens;
• svogūnas;
• 2-3 bulvės;
• šaukštas sviesto (kepimui)
• lauras
• keli žirneliai juodų pipirų;
• druskos pagal skonį;
• žalumynų (krapų ir petražolių)

  Voveraites perrinkau, ir gerai perploviau ( tai turbūt labiausiai man nepatinkantis darbas, kodėl tokie skanūs grybai ir visada tokie smėlėti, plauni plauni, o atrodo vis tiek dar žemių yra).
 Svogūną smulkiai supjausčiau, bulves ir morkas nuploviau ir su kempine nušveičiau,( nes kokia gi ten luobelė ant  šviežių daržovių, ką tik išrautų iš daržo ) ir supjausčiau.
 Puode ištirpinau sviestą, sudėjau svogūną, šiek tiek pakepinus sudėjau  morkas, pakepinau kol morkos pradėjo minkštėt sudėjau voveraites ( nieko nėra  nuostabesnio už kepinamų voveraičių kvapą, jis atperka tą plovimo vargą :)  ) Daržovėms su grybais lengvai pasitroškinus supyliau sultinį. Pavirus kokias 10 min nuo užvirimo sudėjau bulves ir prieskonius. Paviriau kol bulvės suminkštėjo. Sudėjau smulkiai pjaustytus žalumynus. Skanaus!

P.S. tie kas valgė sakė, kad vis gi spirginta voveraičių sriuba jiems gardesnė, bet kiekvienam savo.